Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar JUGEND für Europa požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei JUGEND für Europa negali būti laikoma už juos atsakinga.
Partner
© Momo. All Rights Reserved website by Libre Digital , illustrations by Simone Rotella, videos by DesignAR
Privacy & Cookie Policy
Self-monitoring is the first necessary step to fight the risks of corruption. However, it is not enough. To counter misconduct, it is also important to take care of the common good.
One way to do so is civic monitoring, a form of participation and engagement that every citizen can put into action.
To begin a journey into civic monitoring there are a lot of different actions that a young citizen can take, and the first one is understanding what their own desires and needs are (see call to refl-action 2), embracing their own right to know.
The right to know is a twofold concept: it is a right, which complements the basic set of human rights and duties that must be assured to everyone, but it is also a tool for transparency that makes it possible to obtain the public information we desire.
Indeed, if we want to safeguard the common good, we need to have a deep knowledge of what it is; if we need to know what the common good is and how it is managed, we need to get access to information about it.
National and international laws recognise our right to know as an individual right with a collective importance and purpose, and they underline how important it is to prevent corruption and preserve our communities’ democratic vitality.
Monitoring is a challenge: it requires passion and a clear goal, but also know-how and skills.
That is why it is useful to have a method, which can be adapted according to the group, the topic, the context, and the time/energy at disposal.
From reflection comes action. Retrieving data and information about collective needs and desires is what we call monitoring the common good. How you find the data you are interested in? Who are the stakeholders? How do you analyse and summarise the data obtained? How to do you disseminate the results?
An efficient monitoring action passes necessarily through a good dataset, possibly through a monitoring report, and sometimes through an access to information request: data, in fact, sometimes may not be public yet. You have the tools and the right to ask for them, requesting that the authorities make them available.
Collecting and processing data for your monitoring action should not lead you to produce answers, but to formulate questions.
A journalist would say ‘Let the data speak’; we would rather say ‘Let the data ask civic questions’: starting from the data, you should be able to identify the main core of the problem, that is, elaborate a central question about it. We call this a ‘monitoring question’, i.e. a question of public interest to be addressed to public authorities (whether national decision-makers, politicians or local administrators) who have been entrusted by citizens with the power to manage the common good.
These kinds of ‘monitoring questions’ are useful for obtaining public information, focusing public attention on the identified problems, calling to act for a positive change, and founding a monitoring community. Discover how to do it!
You are what you think, but you are also what you do: so, once you have found your monitoring community, take action!
From now on, our monitoring path becomes interactive and multi-level. At this point, it turns into a joint venture of empowerment and activism that addresses two types of targets: the public decision-makers at the national or local level, to whom the monitoring question is addressed; but also all the people positively or negatively affected by the dynamics monitored.
You can communicate with both these targets, with the right tools and through the proper channels.
When dealing with public authorities, always remember to address the right interlocutors, seriously and coherently, in realistic and collaborative terms based on the knowledge acquired so far. After this, monitor the answer (or the lack of it): even silence is a message in itself!
When it comes to reaching out to the citizenry, unleash your creativity! Here you enter the field of campaigning, where you can combine multiple online and offline tools to reach the attention of your audience and gain support for your cause. And maybe involve even more people in your group.
A path of civic monitoring always aims at safeguarding the common good: and to do so it is necessary to detect what is “broken” and try to fix it. Together.
Up to this point, your community’s monitoring path can be considered exhaustive, though not necessarily concluded. Your group of young people has so far moved within the field of civic engagement; the next two steps, on the contrary, transition into the field of activism. These last two steps are optional, because moving forward implies going beyond the monitoring action.
Nevertheless, they present a great opportunity for young people: starting from their own daily dimension, they can promote a concrete change that impacts everyone’s life. Young people can generate change in national politics, even more frequently than adults.
Savikontrolė yra pirmas būtinas žingsnis kovojant su korupcijos rizika. Tačiau to nepakanka. Norint kovoti su piktnaudžiavimu, taip pat svarbu rūpintis bendruoju gėriu.
Vienas iš būdų tai padaryti yra pilietinė stebėsena – dalyvavimo ir įsitraukimo forma, kurią gali įgyvendinti kiekvienas pilietis.
Norint pradėti pilietinės stebėsenos kelionę, jaunas pilietis gali imtis daugybės įvairių veiksmų, o pirmasis iš jų – suprasti, kokie yra jo paties norai ir poreikiai,(žr. kvietimą refl-action 2)priimti savo teisę žinoti.
teisė žinoti yra dvejopa sąvoka: tai teisė, papildanti pagrindinį žmogaus teisių ir pareigų rinkinį, kuris turi būti užtikrintas kiekvienam žmogui, tačiau tai taip pat yra skaidrumo priemonė, leidžianti gauti norimą viešąją informaciją.
Iš tiesų, jei norime apsaugoti bendrąjį gėrį, turime jį nuodugniai pažinti; jei turime žinoti, kas yra bendrasis gėris ir kaip jis valdomas, turime gauti prieigą prie informacijos apie jį.
Nacionaliniuose ir tarptautiniuose įstatymuose mūsų teisė žinoti pripažįstama kaip individuali teisė, turinti kolektyvinę reikšmę ir tikslą, ir juose pabrėžiama, kaip svarbu užkirsti kelią korupcijai ir išsaugoti mūsų bendruomenių demokratinį gyvybingumą.
Stebėsena yra iššūkis: jai reikia aistros ir aiškaus tikslo, taip pat žinių ir įgūdžių.
Todėl naudinga turėti metodą, kurį galima pritaikyti atsižvelgiant į grupę, temą, kontekstą, turimą laiką ir energiją.
Taigi, dabar iš apmąstymų kyla veiksmai. Duomenų ir informacijos apie kolektyvinius poreikius ir troškimus rinkimas – tai, ką vadiname bendrojo gėrio stebėsena. Kaip rasti jus dominančius duomenis? Kas yra suinteresuotosios šalys? Kaip analizuoti ir apibendrinti gautus duomenis? Kaip skleisti rezultatus?
Vykdant veiksmingą stebėsenos veiklą būtinai reikia turėti gerą duomenų rinkinį, galbūt stebėsenos ataskaitą, o kartais – prašymą leisti susipažinti su informacija: duomenys, tiesą sakant, kartais dar gali būti nevieši. Turite priemones ir teisę jų prašyti, prašydami institucijos juos pateikti.
Rinkdami ir apdorodami stebėsenos veiksmams skirtus duomenis, turėtumėte ne gauti atsakymus, o formuluoti klausimus.
Žurnalistas pasakytų: „Tegul kalba duomenys”; mes sakytume: „Tegul duomenys užduoda pilietinius klausimus”: remdamiesi duomenimis, turėtumėte sugebėti nustatyti pagrindinę problemos esmę, t. y. suformuluoti pagrindinį klausimą apie ją. Mes tai vadiname „stebėsenos klausimu”, t. y. viešojo intereso klausimu, kurį reikia adresuoti valdžios institucijoms (nacionaliniams sprendimų priėmėjams, politikams ar vietos administratoriams), kurioms piliečiai patikėjo įgaliojimus valdyti bendrąjį gėrį.
Tokio pobūdžio „stebėsenos klausimai” naudingi siekiant gauti viešosios informacijos, atkreipti visuomenės dėmesį į nustatytas problemas, paraginti imtis veiksmų siekiant teigiamų pokyčių ir įkurti stebėsenos bendruomenę. Sužinokite, kaip tai padaryti!
Esate tai, ką galvojate, bet taip pat esate tai, ką darote: taigi, atradę savo stebėsenos bendruomenę, imkitės veiksmų!
Nuo šiol mūsų stebėsenos kelias tampa interaktyvus ir daugiapakopis. Šiuo metu jis virsta bendru įgalinimo ir aktyvizmo projektu, kuris skirtas dviejų tipų tikslams: nacionalinio ar vietos lygmens sprendimų priėmėjams, kuriems skirtas stebėsenos klausimas, taip pat visiems žmonėms, kuriuos teigiamai ar neigiamai veikia stebima dinamika.
Naudodami tinkamas priemones ir tinkamus kanalus galite bendrauti su abiem šiais tiksliniais subjektais.
Bendraudami su valdžios institucijomis visada nepamirškite kreiptis į tinkamus pašnekovus, rimtai ir nuosekliai, realistiškai ir bendradarbiaudami, remdamiesi iki šiol įgytomis žiniomis. Po to stebėkite atsakymą (arba jo nebuvimą): net tyla savaime yra žinia!
Kai reikia kreiptis į piliečius, išlaisvinkite savo kūrybiškumą! Čia įžengsite į kampanijos sritį, kurioje galite derinti daugybę internetinių ir neinternetinių priemonių, kad pasiektumėte auditorijos dėmesį ir sulauktumėte paramos savo tikslui. O galbūt į savo grupę įtrauksite dar daugiau žmonių.
Pilietinės stebėsenos keliu visada siekiama užtikrinti bendrąjį gėrį, o tam būtina nustatyti, kas yra „sugedę”, ir bandyti tai ištaisyti. Kartu.
Iki šio momento jūsų bendruomenės stebėsenos kelią galima laikyti išsamiu, nors nebūtinai baigtu. Iki šiol jūsų jaunimo grupė judėjo pilietinio dalyvavimo srityje; kitais dviem žingsniais, priešingai, pereinama į aktyvizmo sritį. Pastarieji du žingsniai yra neprivalomi, nes judėjimas pirmyn reiškia, kad reikia peržengti stebėsenos veiksmų ribas.
Nepaisant to, jie suteikia jaunuoliams puikią galimybę: pradėdami nuo savo kasdienio matmens, jie gali skatinti konkrečius pokyčius, turinčius įtakos kiekvieno iš mūsų gyvenimui. Jaunimas gali paskatinti pokyčius nacionalinėje politikoje net dažniau nei suaugusieji.
