9 žingsnis
Reikalaukite atsakymų
Suprasti
Norėdami užmegzti vaisingą dialogą su institucijomis, pirmiausia turėtumėte nustatyti tinkamą pašnekovą, t. y. asmenį, atsakingą už jūsų klausimo nagrinėjimą. Būtų nenaudinga, o gal net ir nenaudinga, jei, pavyzdžiui, banko išrašo prašytumėte gydytojo, o ne banko darbuotojo. Tinkamas pašnekovas galėtų būti techninis valstybės tarnautojas, bet ne tik: šiame etape dialogą su institucijomis galima laikyti ir politiniu procesu, todėl kreipimasis į politiką yra priimtinas. Jūsų bendruomenė ir jūsų kolegos turi savo pareigas stebėsenos procese: taigi, abi pusės turi į tai žiūrėti rimtai. Jūs turite dirbti ir bendrauti kuo geriau, taip pat jie turi pateikti rimtus ir patikimus atsakymus. Taigi jūsų jaunimo grupė turėtų stebėti atsakymą (arba jo nebuvimą), kad užtikrintų, jog jis yra „geras atsakymas” į „gerą klausimą”. Kaip atpažinti „gerą atsakymą”? Jis visiškai atitinka klausimą (kartais administracija gali būti neteisingai supratusi klausimą); jis nėra bendro pobūdžio ar išsisukinėjantis (gali būti per daug abstraktus arba vengti konkrečių su klausimu susijusių klausimų); jis parašytas biurokratine kalba, tačiau suprantamas (tie, kurie persistengia su techniniais aspektais, negalvoja apie atsakymo prieinamumą); jis pateikiamas per protingą laiką (įstatymas numato tikslius terminus, kurių administracija turi laikytis). Jei tai iš tikrųjų yra „geras atsakymas”, turėtumėte jį įvertinti, taip pat ir viešai. Nors kartais administracija apskritai neatsako: tokiu atveju turėtumėte dar kartą pasitikrinti, ar teisingai suformulavote ir adresavote savo prašymą. Jei taip, nepasiduokite, bet primygtinai reikalaukite, kad būtų labiau bendradarbiaujama, ir galbūt organizuokite viešas diskusijas apie tai, bandydami panaudoti politinį spaudimą, kad suaktyvintumėte savo partnerį.
Patirti
Kadangi šiame etape jūsų jaunimo grupė konkrečiai pradeda tiesiogiai bendrauti su institucijomis ar valdžios institucijomis, pravartu nustatyti subalansuotą strategiją. Stebėsenos veiksmas neturėtų būti įspūdingas, tačiau juo turėtų būti keliami konkretūs ir įgyvendinami klausimai, kuriuos galima veiksmingai stebėti. Nekurkite peticijos, vienareikšmiškai pagrįstos abstrakčiomis vertybėmis. Naudokite bendradarbiavimo, o ne konfliktinį toną: valstybės pareigūnai turi pripažinti stebėsenos akcijos teisėtumą, tačiau kartu jūsų bendruomenė turėtų gerbti subtilų ir sudėtingą viešųjų reikalų tvarkymo darbą. Galiausiai abiejų veiksmai turėtų būti nukreipti į bendro gėrio apsaugą ir didinimą: labiau tikėtina, kad atsakymai bus gauti bendradarbiaujant, o ne konfliktuojant. Sąžiningumo principas turėtų būti taikomas tol, kol neįrodyta priešingai: tik paaiškėjus, kad nesirūpinama, teisėta imtis aktyvesnių veiksmų. Galima prašyti administracijos paskirti specialų asmenį ar darbuotoją, kuris galėtų reaguoti į reikalavimus, palengvinti dialogą ir pasiekti geresnį bendradarbiavimo lygį. Jei tai gauti sunku, taip pat galima kreiptis pagalbos į „trečiąsias šalis”, kurios veikia kaip tarpininkai ir yra nepriklausomos nuo bendruomenės ar viešojo administravimo institucijų.
