Demokratinėje visuomenėje bendri interesai įgyvendinami teikiant veiksmingas viešąsias paslaugas, užtikrinant visiems žmonėms galimybę naudotis pagrindinėmis teisėmis ir laikantis nešališkumo principo. Šiame kontekste interesų konfliktas kyla tada, kai „antriniai” interesai – dažnai privatūs ir asmeniniai, taip pat susiję su tam tikromis grupėmis – kelia grėsmę bendriems interesams.

Korupcija paprastai pasireiškia bendrojo gėrio privatizacija:t. y. korupcija pasireiškia tada, kai kas nors sąmoningai nusprendžia siekti savų interesų, kenkdamas kolektyvui, kenkdamas bendrajam gėriui ir mažindamas galimybę visiems pasiekti gerovę.

Interesų konfliktą sunku atpažinti. Todėl viešajame administravime yra daug įstatymų, taisyklių ir procedūrų, kuriomis siekiama užkirsti jam kelią, nustatant, kaip valstybės tarnautojas turėtų elgtis galimoje interesų konflikto situacijoje. Tai yra viešosios etikos klausimas.

Tuo tarpu privačioje sferoje būtent sąžiningumo kultūra gali padėti mums atpažinti ir suvaldyti tokią situaciją, su kuria bent kartą gyvenime gali susidurti kiekvienas iš mūsų. Tokiu atveju privalome atsižvelgti į dalyvaujančių asmenų vaidmenis, atsakomybę, elgesį ir santykius. Tik atsižvelgdami į visus šiuos aspektus galime priimti teisingą sprendimą, t. y. išvengti žalos kolektyviniam gėriui ir kartu siekti asmeninio gėrio.